1 Thessalonians 2
1 Nes jūs patys, broliai, žinote mūsų įėjimą pas jus, kad tai nebuvo veltui;
2 bet prieš tai, kaip jūs žinote, kentėję ir paniekinti Filipuose, po to mes buvome drąsūs savo Dieve kalbėti jums šią Dievo evangeliją su didele kova.
3 Nes mūsų raginimas buvo ne iš apgaulės nei iš nešvarumo, nei su klasta;
4 bet, kaip buvome pripažinti Dievo, kad mums patikėtų evangeliją, taip mes ir kalbame; ne kaip žmonėms patikdami, bet Dievui, kuris mėgina mūsų širdis.
5 Nes mes, kaip jūs žinote, niekada nevartojome meilikaujančių žodžių nei godumo priedangos; Dievas yra liudytojas;
6 ir neieškojome šlovės nei iš žmonių, nei iš jūsų, nei iš kitų, kai mes, kaip Kristaus apaštalai, galėjome būti apsunkinimu.
7 Bet buvome tarp jūsų švelnūs, taip, kaip žindyvė globoja savo vaikus;
8 taip su meile dėl jūsų trokštantys, norėjome jums perduoti ne tik Dievo evangeliją, bet ir savo pačių sielas, nes jūs buvote mums brangūs.
9 Nes jūs prisimenate, broliai, mūsų triūsą ir sunkų darbą; nes triūsdami naktį ir dieną, kad neapsunkintume nei vieno iš jūsų, mes skelbėme jums Dievo evangeliją.
10 Jūs esate liudytojai, Dievas irgi, kaip šventai, teisiai ir nepriekaištingai mes elgėmės tarp jūsų, kurie tikite;
11 kaip jūs žinote, kaip kiekvieną iš jūsų raginome ir guodėme bei įpareigojome, kaip tėvas savo vaikus,
12 kad jūs vaikščiotumėte verti Dievo, kuris pašaukė jus į savo karalystę ir šlovę.
13 Dėl to mes be paliovos ir dėkojame Dievui, kadangi priėmę Dievo žodį, kurį išgirdote iš mūsų, jūs priėmėte jį ne kaip žmonių žodį, bet kaip jis iš tiesų yra – Dievo žodį, kuris veiksmingai ir veikia jumyse, kurie tikite.
14 Nes jūs, broliai, tapote sekėjais Dievo bažnyčių, kurios Judėjoje yra Kristuje Jėzuje; nes ir jūs tą patį kentėjote nuo savo tėvynainių, lygiai kaip ir jos nuo žydų;
15 kurie užmušė tiek Viešpatį Jėzų, tiek savo pačių pranašus bei persekiojo mus; ir jie nepatinka Dievui, ir yra priešiški visiems žmonėms,
16 neleisdami mums kalbėti pagonims, kad tie būtų išgelbėti, nuolat pripildydami savo nuodėmes; nes ant jų galutinai yra atėjusi rūstybė.
17 O mes, broliai, trumpam laikui iš jūsų atimti veidu, bet ne širdimi, dar labiau stengėmės su dideliu troškimu pamatyti jūsų veidą.
18 Todėl norėjome ateiti pas jus – aš, Paulius, kartą ir kitą, – bet mums sutrukdė Šėtonas.
19 Nes kas yra mūsų viltis ar džiaugsmas, ar džiūgavimo vainikas? Argi ir ne jūs mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus akivaizdoje jam ateinant?
20 Nes jūs esate mūsų šlovė ir džiaugsmas.